(J. Kavaliausko prisiminimai)
J. Kavaliauskas Vinkšnupių dvare gyveno po II pasaulinio karo. Pakajuose buvo 10 kambarių pirmame aukšte, 6-i antrajame. Visur apgyvendino kumečius. Baldų nebuvo. Mažas būdamas apie 1938 metus viduje matęs gražius baldus, kakavo spalvos. Stalai apvalūs ir keturkampiai, puošnios kėdės.
Vinkšnupiai priklausė, pasak J. Kavaliausko Volskiui, Suvalkų gubernatoriui. Volskis turėjo dvi dukras, Ireną ir Stasę. Irena gyveno Lenkijoje, Stasė Volskytė-Vinkšnupiuose. Čia į žentus atėjo Bronislovas Havrilkevičius (Gavrilkevičius). Ūkis buvo apleistas. B. Havrilkevičius buvo baigęs agronomijos mokslus Anglijoje. Prieš II-ą pasaulinį karą Vinkšnupių dvare buvo: 2 kluonai, karvidė, arklių stonios, sandėlis (magazinas), dirbtuvė (račius dirbo ratus, vežimus). Turėjo 4 španus arklių, vežimų. Žemės po reformos 2 centrai po 80 ha, viso 160 ha. Havrilkevičiai turėjo du vaikus, mergytę ir berniuką Romą (Romaną). Pats Havrilkevičius į Vinkšnupius atsikėlė kažkur nuo Vilkaviškio (tarp Vilkaviškio-Naumiesčio, seniau iki I-o pasaulinio karo-Vladislovavo).
Prieš karą Havrilkevičius planavo savo kumečiams pastatyti mūrinius namus, pasak J. Kavaliausko, net plytos buvo supirktos.
Be ūkinių pastatų buvo pakajai. Jie pastatyti vokiečių meistrų prieš I-karą.
Pasakotojas teigia, kad Volskienė Penkiniuose prie Keturvalakių turėjo polivarką. Ten ji žemę, 80 ha, 1840 m. prie rusų valdžios išdalino po 10 ha kumečiams, kad neišgrobstytų komisarai.
J. Kavaliauskas prisimena, kad prasidėjus Vokietijos-Lenkijos karui iš Lenkijos į Vinkšnupių dvarą brikele atvažiavo pagyvenusi pora apie 70 metų. Gal tai buvo Jeruzelksio tėvai, jis to negalėjo patvirtinti. 1940 m. Havrilkevičius išvijo iš rūmų komisaras Juozas Bačkauskas, o dvaro pastatai sudegę, esą, prieš II-ą pasaulinį karą (gal 1941 m. pavasarį).
Išvyti iš rūmų Havrilkevičiai gyveno Alksninėje, link Kalvarijos. Gyveno pas Arlus, Alksninėje. Ten pat gyveno ir uošvė-Volskienė. Volskienė mirusi Lenkijoje, o Volskis palaidotas Alksninės bažnyčios rūsyje. Ten matę 4 karstus. Havrilkevičius į Sibirą išvežė iš Alksninės 1941 metais. Esą jis sakęs, kad Vinkšnupiuose gyvendamas valdęs 2 tūkstančius ha žemės, o Sibire 30 tūkstančių ha. Mat buvo kolchozo agronomas.